Štai keletas suvažiavimo bruožų:
- SUVAŽIAVIMAS pratęsė sovietmečiu nutrūkusią nepriklausomų moterų suvažiavimų tradiciją. I moterų suvažiavimas įvyko 1907 , II moterų suvažiavimas 1937,
- Išsiskyrė tada (ir dabar ) iš programinės projektinės globalios moterų NVO veiklos savo mastu, aprėptim, įvietintomis plačiažiūrėmis idėjomis ir humanistiniu kontekstu,
- Jo idėja kilo „iš apačios“, rodydama taip ilgai lauktą atkurtos nepriklausomos valstybės piliečių užmojį savarankiškai imtis visuomeninių iniciatyvų,
- Suvažiavimo organizaciniame darbe dalyvavo ir skirtingas programas vykdančios moterų nevyriausybinės organizacijos, ir pavienės įvairių profesijų ir nevienodo išsilavinimo eilinės moterys,
- III LMS, kaip ir II LMS, turėjo vyrų pritarimą, pozityvų suvažiavimo reikšmės suvokimą,
- Suvažiavimas organizuotas be valdžios palaikymo ir biudžetinio finansavimo,
- Suvažiavimo dieną Vilniaus Kongresų rūmuose dirbo apie 1000 delegačių iš visos Lietuvos. Jas rinko virš 4000 suvažiavimo idėjos įkvėptų moterų iš tuo metu egzistavusių 10 mūsų valstybės apskričių, kuriose veikė suvažiavimo organizavimo padaliniai, vyko renginiai – susitikimai, diskusijos, konferencijos.
- Parengta ir išleista suvažiavimo knyga „ Lietuvos moterys amžių sandūroje“ , 2000, tiražas 1500 egz.) , kurias šiandien turi visos buvusios suvažiavimo dalyvės, suvažiavimo svečiai. Privalomi egzemplioriai pasiekė svarbiausias Lietuvos bibliotekas,
- Suvažiavimas turėjo savo logo, kitus identiteto ženklus.
- Istorijos kontekste jis tapo iškiliu reiškiniu pabaigos – XXI a. pradžios ne tik Lietuvos, bet ir jai artimo Europos Šaurės rytų regiono moterų judėjime ( Žinia, jis buvo pristatytas , susilaukė susidomėjimo ir teigiamų vertinimų ZI struktūrinio darinio D13, – kuriam kartu su Danija, Norvegija, Islandija priklauso ir Lietuva, renginiuose)